valnumas

1 ×valnùmas sm. (2) K, KŽ, válnumas (1) → valnas (valnus): 1. PK63, Sut, K, KŽ Dabokisig čia, kokis yra válnumas žmogaus kiekvieno prieš liuteronis ir kalvinistus, kurie žmogų pikčiaus neg bandykštį daro, atimdinėdami jam válnumą jo DP410–411. Ir anie žmones šventieji, kurie buvo kalėjime arba saituose pragaro, válnumą įgyja DP181. 2. Jiemus pagardėjo válnumas evangelijos DP276. Bevelija jie saldžiomis kalbomis ir valnumù kūno ižvadžiot širdis nekaltų ir netikusių žmonių DP28. 3. minkštumas (apie vidurius): Nuslabusiam nuo vidurių valnumo gilių kava labai naudinga rš.